Negalima žudyti žmonių

Tolstoy Center for Nonviolence

17 nov. 2020

Raskite sau tikrai taikų užsiėmimą. Įsijunkite į iniciatyvas, užkardančias nusikaltimus žmonių gyvybei. Investuokite savo resursus į realias programas, produktus ir paslaugas, nukreiptas į įteisintos prievartos, žalojimo ir žudymo atsisakymą.

  • „Įteisinta prievarta…“ čia ir toliau vadinama jėgos struktūrų (armijos, policijos, spec. tarnybų, teisėtvarkos ir kt.) rengimas ir taikymas. Jų pagrindinis instrumentas yra grasinti žaloti ir žudyti žmones. Taipogi mirtinų ginklų, ir kitokių žalojimo priemonių gamyba, taikymas ir pardavimai.
  • „Realiomis programomis…“ vadinama neprievarta pereinanti nuo žodžių prie veiksmo: jeigu žmonės, saugodami savo gyvybes, teritorijas ar santvarkas, nenorės turėti kitų žmonių žudymo poreikio , jie ieškos ir ras kitas priemones ir apsaugos būdus.

Kaip nustoti reikėti ir dalyvauti žudant ir žalojant žmones

Nuolankumo ir gerumo

„Nuolankumas“, akivaizdu, čia ir toliau vadinama ne taikstymasis su blogiu, o gebėjimas taikiai žiūrėti į kiekvieną žmogų, nepriklausomai nuo jo žodžių ar veiksmų. Nuolankumas sustabdo blogio plitimą, neleisdamas pereiti nuo vieno žmogaus prie kito. Tai gebėjimas, t. y. gali būti išsiugdomas tinkamu požiūriu ir pastangomis. Visgi, dažniausiai atrodo ne kaip susiformavusi asmenybės savybė, o kaip procesas su savo pakilimais ir nuopoliais.

  1. Nuolankumas krikščioniška samprata. Rezultatas gyvenimo būdo, kuris remiasi meile Dievui per Kristų ir rūpinimusi artimaisiais. Nuolankus krikščionis tiki amžinu gyvenimu (iš ko ir kyla jo žodžiai ir poelgiai) ir nesiekia dovanų žemiškame gyvenime. Teorija pažįstama Evangelija; praktika – malda, askeze ir darbu. Gilesnis tikėjimas, matomai, prisideda prie didesnio nuolankumo – visgi, gerų vaisių gali duoti net pirmi žingsniai sekant Kristumi:
    • Priimti Jį kaip mokytoją
    • Pasitikėti Juo kaip pranašu
    • Tikėti Juo kaip Dievo sūnumi ir gelbėtoju
  2. Nuolankumas buitinė samprata. Sutikti žmones taikiai, neatsakyti blogiu į blogi, nesuirzti/ neįniršti, užkardyti vienpusį gerumą (nukreiptą tik į narius šeimos/ giminės/ kolektyvo). Toks nuolankumas jeigu nėra įgimta asmenybės savybe, gali būti pasiektas įvairiais būdais ar jų deriniu:
    • psichologiniais pratimais ir praktikomis (emocijų valdymas, nekonfliktiškas bendravimas)
    • bendravimo rato keitimas, apribojant arba didinant kontaktų skaičių (priklausomai nuo asmenybės tipo ir konkrečios situacijos)
    • gyvenimo būdo savarankiškumu ir autonomija, žr. Gyvenimo būdas
    • neurologine terapija, psichoterapija, psichokorekcija

Prie papildomų pratimų, treniruojančių ramybės būseną, galima priskirti kai kurias pietryčių Azijos religines praktikas (budizmo, džainaizmo, induizmo): meditacija, joga, ir kt. Kad nuimti perteklinę agresiją sėkmingai gali būti taikomi įvairiausio nekonkurencinio fizinio aktyvumo būdai (nuo treniruotės ir sveikatos stiprinimo iki bet kokio kuriančio fizinio darbo).

Apsaugos priemonės

Apsaugos nuo fizinės agresijos būdus pagal poveikį galima skirstyti į du tipus:

  1. puolančio būklės pabloginimas – duoda greitą rezultatą, bet blogas ilgalaikes pasekmes (pavyzdžiai: šalti ir šaunamieji ginklai)
  2. puolančio būklės pagerinimas – duoda lėtą rezultatą, bet ilgalaikes teigiamas pasekmes (pavyzdžiui: nuolankumas, švietimas, išsilavinimas)

Poveikiai, apie kuriuos kalbėsime žemiau, priskiriami pirmam tipui: jie atima fizines ir dvasines agresoriaus jėgas. Bet tuo pat metu, siekiama padaryti tai saugant jo gyvybę ir sveikatą – kiek tai galima.

Individualios apsaugos priemonės

  • kovinės sporto šakos, nukreiptos į apsaugą (aikido, sambo (ne kovinis) ir kt.)
  • individualios specialios priemonės (pipirai, dujos, šviesa, garsas it kt.)
  • techninės priemonės: internetinės kameros, švyturėliai sekliai, bet kurio tipo ir paskirties signalizacijos (žmogus gyvūnas, namai/kiemas/ofisas, keliai/sklypai), baidyklės (akustinės ir kt.)
  • mechaninės pasyvios apsaugos priemonės (spynos, tvoros, kliūtys ir kt.)
  • išviešinimas/paskelbimas
  • išvykimas/emigracija

Kolektyvinės apsaugos priemonės

Tyrimų ir neletalinės apsaugos priemonių pavyzdžių kūrimo sąrašas smulkiai išdėstytas ataskaitose:

  1. European Working Group on Non-Lethal Weapons (1998- )
  2. Bradford Non-Lethal Weapons Research Project (1997-2007)

Tai nėra neprievartinės iniciatyvos tikrąja prasme, nes didele dalimi atvejų:

  • projektuojamos kaip ginklas, o ne apsaugos priemonės – ko pasekoje gali būti naudojamos užpuolimui
  • nėra garantuotai netraumuojančios ir nemirtinos
  • pagrindinis tyrimų užsakovas – valstybė (negalima kontroliuoti, gali būti ir bus naudojama represijoms)
  • kuriama tose pačiose vietose ir tų pačių specialistų, kaip ir tradicinės ginklų rūšys (nėra pasitikėjimo)

Papildomai – pasyvi apsauga (slėptuvės ir infrastruktūra joms). Atskirai – įkalinimo vietos, žr. Išsilavinimas ir auklėjimas.

Išsilavinimas ir auklėjimas

Dėmesio Svarbiausia bet kurio taikaus švietimo proceso dalis yra, be kitko, ir formavimas besimokančiam jausmo, kad oficialiai taikomos prievartinės apsaugos priemonės ir būdai yra nepriimtini. „Taikus mokymas“, leidžiantis taikyti įteisintą prievartą, faktiškai apgauna ir dezorientuoja studentus vietoje to, kad formuoti jiems tvirtas neprievartines pažiūras.

Pedagoginę veiklą (įskaitant metodologiją, pasirengimą ir patį procesą), nukreiptą į taikaus sugyvenimo stiprinimą, sąlyginai galima skirti dviem amžiaus grupėms, o taipogi atskirai asmenų grupei su deviantiniu elgesiu:

  1. Vaikai. Mokymo formos:
    • mažiausiai efektyvūs – vienkartiniai užsiėmimai (gerumo, atleidimo, tolerancijos, dėkingumo pamokos)
    • efektyvūs – reguliarūs praktiniai užsiėmimai su pedagogu-psichologu (ugdyti empatiją, susidoroti su dirglumu, ugdyti įgūdžius taikiai spręsti ginčytinus klausimus)
    • efektyviausi – kompleksinės programos/metodikos sistemos (Montesori pedagogika, Skandinavijos švietimo sistema ir kt.)
  2. Jaunimas ir suaugę. Mokymų formatas – kursai/ treningai/ dirbtuvės/seminarai:
  3. Potencialiai asocialūs asmenys. Auklėjimas ir elgesio korekcija (Nils Christie )

Perspektyvi kryptis – buvusių jėgos struktūrų darbuotojų adaptacija, įskaitant jų taikią kompleksinę socializaciją ir tiesioginį dalyvavimą pagalboje žmonėms, nukentėjusiems nuo jų veiksmų.

Įstatymai ir teisė

Nei viena iš išvardintų iniciatyvų nėra „neprievartinė“ tikrąja to žodžio prasme, nes kiekviena teisė savo apsaugai remiasi jėga. Visgi kaip pirmi žingsniai:

  1. Aktualių apdėjimo mokesčiais formų ir mokestinio pasipriešinimo taikymas:
    • „mokestinis suverenitetas“ – suderinimas mechanizmų Voluntary taxation ir Tax choice , numatantis galimybę fiziniam asmeniui rinktis mokėti konkrečius mokesčius iki jų visiško atsisakymo. Iš valstybės gaunamų paslaugų apimtis tokiu atveju atitiktų sumokėtų mokesčių sumą ir jų kategoriją. Tai leidžia išvengti jėgos struktūrų ir atitinkamo pramonės, mokslo ir švietimo segmento rėmimo iš konkretaus žmogaus išlaidų (o taipogi ir kitų nepriimtinų išlaidų).
    • atsisakymas aprūpinti jėgos struktūras esamos mokesčių sistemos rėmuose (tuo metu kai galima išskirti tą mokesčių dalį bendroje mokesčių sumoje), žr. Sąmoningas atsisakymas mokėti karines išlaidas
    • taikaus mokesčių fondo formavimas. žr. ten pat
    • realizuoti taikių mokesčių mechanizmą pagal analogiją su APT (Alternatyvia pilietine tarnyba), žr. Alternatyvus taikus mokestis
  2. Jėgos struktūrų apribojimas pagal tiesiogines pareigas, ekipuotę ir ginkluotę. Apribojimų pavyzdžiai: 18 pasaulio šalių, kuriose policija nesinešioja šaunamųjų ginklų (įskaitant Norvegiją, Didžiąją Britaniją, Airiją, Islandiją, Naująją Zelandiją), o taipogi Kosta Rika: 70 metų be armijos.
  3. Laisvas pilietybės, įgytos gimstant, atsisakymas. Pavyzdžiai sėkmingų (JAV) ir nesėkmingų (Rusijos Federacija) bylų. Atsisakymas pilietybės be garantijų įgyti kitą pilietybę faktiškai negali būti įgyvendintas, jeigu valstybė pasirašė arba orientuojasi į Europinę konvenciją apie pilietybę ir/arba JT Konvenciją apie pilietybės neturinčių žmonių skaičiaus sumažinimą.
  4. Sąmoningai atsisakančių karinės tarnybos dėl tikėjimo ar sąžinės teisių gynimas. Juridinės agentūros vietose ir specializuotos nekomercinės organizacijos (esant tinkamai įstatyminei bazei valstybėje) arba politiniai atstovai, aktyvistai ir spauda (nesant tokios bazės).

O taipogi laipsniškas atsisakymas vystyti institucijas, kurių stiprinimas silpnina dvasinį bendrumą tarp žmonių ir nutolina jų dvasinę vienybę:

  • Demokratijos kaip visuomeninės santvarkos, gimdančios nuoskaudą, pasipiktinimą ir susierzinimą (iki atviro pykčio) mažumoje, priverstoje paklusti daugumos sprendimui;
  • Valdžios, kurios įgaliojimai (siųsti žmones žudyti) turi būti susiaurinti iki administracinių – ūkinių funkcijų, o sprendimai – turėtų būti išimtinai rekomendacinio pobūdžio;
  • Teisės, bandančios įstatymais pakeisti meilę.

Aukščiau nurodytas tendencijas galima ribotai matyti mažose bendruomenėse, susiformavusiose tikėjimo, idėjos įtakoje ar natūraliu būdu, žr. Gyvenimo būdas.

Švietimas

Tvarūs XXI amžiaus švietimo produktai, orientuoti į susipažinimą su neprievartos istorija (pradinis etapas) ir jos šiuolaikinėmis tendencijomis (pagrindinis etapas):

  • literatūra atskleidžianti naujus vardus ir požiūrius į neprievartą (Center for Global Nonkilling knygos ir publikacijos, biblioteka Be smurto ir kt.)
  • periodinė spauda ir internetiniai leidiniai (visuomeninių organizacijų bibliotekos, Tolstojaus centro žinynas ir kt.)
  • video ir audio turinys (Televizijos laidos, Youtube, tinklalaidės)

Ekonomika ir biznis

Efektyvus socialinio-ekonominio užimtumo aktyvaus tipo vyrams sprendimas:

  • su fizinės saviraiškos poreikiu
  • su poreikiu turėti išorinius pagarbos/pripažinimo ir asmeninio reikšmingumo atributus
  • su lyderystės ir/arba valdžios poreikiu
  • su polinkiu burtis į grupes, kurti hierarchiją, paklusti įsakymams

Užimtumo pavyzdžiai:

  1. civilinė gynyba (bekraujais būdais, žr. Apsaugos priemonės)
  2. statyba, remontas, gyvenamo ir negyvenamo fondo, infrastruktūros aptarnavimas
  3. civilinė apsauga ir gelbėjimo tarnybos (ypatingų situacijų užkardymas ir likvidavimas)
  4. pagalbos vaikams, ligoniams, pagyvenusiems organizavimas
  5. išteklių ir teritorijų įsisavinimas
  6. rankų darbo artelės ir kt.

Konfliktų sprendimas

Taikytojas turi reikalą su konfliktais, kurių pagrinde glūdi labai žemos priežastys: pavydas, garbėtroška, nacionalinio pranašumo jausmai ir pan. Todėl esminis taikytojo gebėjimas bus nepasiduoti pykčiui ir nevilčiai kasdien susiduriant su žmogiškomis ydomis ir silpnybėmis.

Tuo pat metu, netgi patyręs taikytojas negali garantuoti, kad savo tarpininkavimu (o kartais vien tik buvimu šalia) jis nesukurs, neišprovokuos ar nepradės kitų, gal būt dar didesnių ir baisesnių nelaimių. Todėl realiame gyvenime taikymas dažniausiai susiveda į konfliktų sprendimą „čia ir dabar“ – be garantijų, kad jie nepasikartos.

  1. Praktinė konfliktologija. Verbalinio ir fizinio bendravimo gebėjimų ugdymas ir taikymas (šaltiniai gyvenimo patirtis, talentas, specialus pasirengimas):
  2. Nuotolinis poveikis. Neverbalinio/metafizinio poveikio ar neigiamo poveikio atrėmimo gebėjimai ir taikymas (pasiūlymas paremtas turimais duomenimis apie bekontaktį poveikį).
  3. Dvasinė pagalba. Kiekvienos poveikio rūšies pasireiškimas, kaip rezultatas ateinančios iš aukščiau dvasinės pagalbos ir paramos , įskaitant konfliktų sprendimą šalims nedalyvaujant.

Gyvenimo būdas

Dėmesio Būkite atsargūs su bet kokiomis socialinėmis grupėmis ir asmenimis, iškeliančiomis savo tikėjimą, pažiūras ir idealus aukščiau gerumo ir gailestingumo; besilaikančių vienpusiško gerumo (nukreipto tik į pačius kolektyvo narius); esančių itin „viešais“ arba, atvirkščiai, visiškai uždarais.

Bendruomenės, suręstos ant autonomijos, neprievartos, askezės/susilaikymo/ paprastumo ir atsiribojimo nuo pagundos principų:

  1. dvasinė-praktinė srovė: tolstojininkai ir kt.
  2. religinė-praktinė srovė: amišai, menonitai, duchoborai, kvakeriai ir kt.
  3. teritorijų ir gyvenviečių su natūraliai susiklosčiusiu taikiu gyvenimo būdu (ir atitinkamu požiūriu) gyventojai, žr. istoriniai pavyzdžiai
  4. kitos bendruomenės, grupės, šeimos, vienišiai

Išimtys

Išimtys turi neprievartinių iniciatyvų požymius, bet neįeina į šį sąrašą (paspauskite, kad išplėsti):

Teisių apsauga ir advokatų veiklaBet kurios valstybės piliečių teisių apsaugos pagrindas jėgos metodai, o bet kuris „civilizuotas“ teismo sprendimas vykdomas, daugiausia, dėl perspektyvos sulaukti bausmės nepaklusus, bet ne dėl pasitikėjimo ar pagarbos tarp žmonių.
Antikarinės iniciatyvos (pacifizmas)Paliekama nuošalyje pati saugumo užtikrinimo teisėtais grasinimais, žalojimu ir žmonių žudymu (armija, policija, spec. tarnybos, teisėtvarka ir kt.) problema. Dažniausiai turi tik simbolinį pobūdį, neužkardo žudymų nei lokaliai, nei sistemiškai, retai atveda į sukūriną konkrečių taiką kuriančių programų ir produktų.
Neprievartinis pasipriešinimasItin retai turi ryšį su noru užtikrinti apsaugą be žudymo. Dažniausiai pasireiškia ne tada kai žmonės naudoja smurtą prieš ką nors kitą, o kai pasidaro bloga jiems patiems.
Tarptautinė ir nacionalinė politikaDaugybė bylų, reikalaujančių kvalifikuoto įvertinimo ir pasekmių analizės – tam, kad vienareikšmiškai vadintis „tikrai taikiais sprendimais. Reguliarus jėgos išteklių naudojimas.
Medicininės ir humanitarinės misijosKonfliktų pasekmių, o ne priežasčių (netgi draudžiant jas svarstyti) šalinimas. Glaudus bendradarbiavimas su ginkluotomis pajėgomis, jų mokymas ir instruktavimas.